Tinginio Manifestas

Tarp skaitytojų komentarų radau, kad knygą galima įsigyti audioknygos pavidalu, tad būtent tą ir padariau (dabar turiu audiotekos programėlę, kurioje yra viena knyga :D).

“Tinginio Manifestas” sukėlė man įvairių jausmų. Netgi pats pasakoto kreipimąsis į skaitytoją - iš vienos pusės, suasmenina, prideda tam tikro žavesnio, bet kartais pasijausdavau kaip vaikas, kuriam vat dėdė su ūsais kažką aiškina. Jei jau pradėjau skųstis, tai tęsiu šią giją (kaip sako Danielius - nereik šokt prie naujo darbo neužbaigus pirmojo) ir pasakysiu kas dar užkliuvo.

Knygos pradžioje autorius pateikia idėją, jog darbas gali būti bet kokia veikla, ne tik darbas už pinigus. Hobiai irgi darbas. Tačiau aš iki galo nesupratau ar autorius laiko šiuos du dalykus kaip atskiras kategorijas. Taip, yra darbas, kuris teikia malonumą, ir tas - kuris ne. Man didelio malonumo tualeto valymas nekelia, tačiau tai darau ne taip dažnai (tikrai rečiau nei turėčiau), o darbas už pinigus yra kažkas, be ko aš negaliu egzistuoti kapitalistiniame pasaulyje, noriu aš to ar ne.

Užkliuvo ir pavyzdys apie popiečio miegą - kad jei nori, tikrai gali. Tikrai ne visur dirbdamas gali sau tą leisti. Mano senam darbe gaudavai 30 minučių pietums, kurios, kol pasišildai maistą silpnoj mikrobanginėj ir kol jį suvalgai, ištirpdavo labai greitai, o kadangi sistema kompiuteryje stebėdavo kada prisijungi ir atsijungi, vėluoti nelabai galėjai.

Ir čia norėčiau pateikti mano pagrindinę knygos kritiką - nemažai pavyzdžių parašyti vidurinės klasės žmonėms. Šis apie miegą, tada apie senų automobilių pirkimą (nevalia jų pirkt, nes va gi subyrės - bet kitokio mano šeima niekad gyvenime neįpirktų, pavyzdžiui), arba tas dabar išpopuliarėjęs varymas ant piratų. Žmonės besisiunčiantys dainas pavadinti nevykėliais, nes gi galima muzikos youtūbėj klausytis (nors mobilų internetą taip pat įperka ne visi).

Tačiau buvo ir gerų dalykų. Autorius davė nemažai asmeninių pavyzdžių, kurie gerai iliustravo duodamus patarimus, gerai strukturizavo knygą nuo bendro laisvo laiko ir žmogaus poreikių aptarimo, iki konkrečių veiksmų optimaliai savo laiką išnaudoti tinginiaujant protingai. Sužinojau naują sąvoką - minimalizmą. Taip man pat patiko patiko patarimai kaip (ne)planuoti savo laiką ir kaip susikurti tokią rutiną, kurios norėtum laikytis.

Iš pradžių pagalvojau, kad gaila, jog knyga tokia trumpa, bet juk Danielius yra prirašęs krūvą tekstų savo tinklaraštyje, tad lyg ir suprantu galimą nenorą kopijuoti tą patį. Autorius duoda nuorodas į savo tinklaraščio įrašus, susijusius su kai kuriomis knygos temomis, nors klausantis audio knygos tai nėra labai patogu, nes vėliau neatsiminsi kurioj minutės ką rekomendavo.