Stabilizatorius. Minskas 2041

Net nežinau nuo ko pradėt. Trumpai tariant - geras tempas, siaubingi dialogai, klišiniai personažai ir vaikiškas moralizavimas.

Kas, visgi, patiko

Autorius moka vaizdingai rašyti. Gerai aprašomos vietovės, sukuriama atmosfera, aprašomos veiksmo scenos. Vietomis net sakyčiau puikiai. Nors protagonistas yra tiesiog tragiškai prastas personažas, man patiko, kad skaitytojas galėjo sekti jo vidinį pasaulį, jis turėjo aiškų konfliktą ir aiškių tikslų. Bendrai tariant - visa knyga labai gerai struktūrizuota. Autorius, matomai, ne naujokas.

Kas nepatiko

Protagonistas

Jis yra erzinantis savikritika/saviguoda besidangstantis a la žurnalistas, kuris kažkodėl puikiai šaudo iš šovinių ginklų ir šoka į kovą net nepagalvojęs. Jis iš kalbėjimo manieros primena daugelio mūsų turimą dėdę, kuris pirmas prisigeria per šeimos balius, tačiau turi nuomonę visais klausimais, net tuomet, kai kalba apie dalykus, kurių pilnai nesupranta. Jis yra vimdančiai kategoriškas ir bjaurus žmonių, kurie jam fiziškai negražūs, atžvilgiu, ypač moterų. T.y. jis porąkart vos ne apsivėmė pamatęs jam nepatrauklias moteris (pvz moterį su plaukuotom pažąstim).

Man taip pat abejotina jo moralė. T.y. jis pristatomas kaip tas tipinis relatable vaikinukas, tačiau vienoj scenoj jis nuprendžia nubausti "blogiukus" pririšdamas juos prie stulpių ir palikdamas ten, kad juos gyvūs sudraskytų ir suėstų mutantai. O juk galėjo tiesiog nušaut iš savigynos, ką visąlaik darė iki tol. Tačiau tai nėra unikalus autorinis sprendimas - aš šią tendenciją seniai pastebėjau tarp stiprią nepalūžtančia nuomonę apie viską turinčių ir kitus neigiamai vertinančių asmenų. Tai ypač būdinga vaikams, kurie nežino kaip išreikšti savo pyktį, tačiau, deja, neretai išlieka ir pas suaugusius, kuriems šiek tiek trūksta emocinės brandos.

Ta vienintėlė moteris, kurios skaitytojas visada tikisi tokio tipo knygose

Ji yra visiška klišė - Strong Independent Woman™, kuri yra labai rimta ir kieta, bet širdyje silpna ir bejėgė. Ji puikiai kovoja knygos pradžioje, bet scenarijui prireikus tampa auka, kurią protagonistui tenka gelbėti. Nors protagonistas ją įsimylėjęs, su ja nuolat yra šnekama kaip su vaiku. O dar ji turi yra Laiko Sergėtoja - tad pažymima ir Mistinės Moters™ varnelė.

Nors, turiu pripažinti, kad ji visgi daug daugiau veikia ir mąsto nei daugelis moterų personažių panašiose knygose. Ji turi tikslo ir jo sieka, žino, ką daro. Ji yra lydima meilės tėvynei bei savo bičiuliams, o ne jausmų pirmam pasitaikiusiam vyrui.

Tas apgailėtinas meilės romanas

Protagonistas įsimyli ją tik ką pamatęs. Nu bet čia klasika. Kam tos asmenybės, bendri interesai. Juk meilė ir seksualinis potraukis Tikram Vyrui™ yra tas pats jausmas. O mūsų Stipri Moteris™, pasirodo, žinojo, kad jai lemta įsimylėti protagonistą, nes jis yra Išrinktasis™, kurio dėka bus nuvertsa Baltarusijos autoritarinė valdžia!

Dialogai

Ar esat matę šiuolaikinių rusiškų filmų? Jei ne - labai gerai. Jei, deja, esat, tai dialogai čia lygiai tokie patys. Krūvos mačizmo, kasdienio seksizmo, bei perkrauti visiem žinomų “sparnuotų frazių” o jų vienintėlis tikslas - stumti siužetą pirmyn, nes tarpusavio santykiai bei personažų augimas užimtų per daug brangaus veiksmo laiko.

Naratyvas

Pasakojama, laimei, trečiuoju asmeniu. Nes jei man tektų skaityti viską iš Protagonisto lūpų, tai aš turbūt šitos knygos taip ir nebaigčiau. Pasakotojas nelabai kuo skiriasi nuo personažų. Tos pačios frazės, krūva referensų į istoriją, sovietų bei užsienio pop kultūrą. Labai daug referensų. Ir aišku protagonisto nuomonės kai jis nešneka.

Vienas referensas man, visgi, pasirodė, vykęs. Paralelė tarp Protagonisto ir Dorotės iš Smaragdinio miesto burtininko buvo padaryta gan gerai.

Moralizavimas

Knyga turi stiprią politinę anti-sovietinę žinutę, kuri yra pateikta kiek karikatūriškai. Ir tai apmaudu, nes idėja tikrai gera. Mūsų geopolitinėje sferoje stipri sovietinio režimo kritika yra ypatingai aktuali ir reikalinga, tačiau autoriaus kiek vaikiškas blogiukų vaizdavimas, mano nuomone, šiek tiek atima iš bendros atmosferos. Iš kitos pusės, buvo tikrai neblogai sukonstruotų elementų.

Pavyzdžiui Aukščiausiojo Lyderio įvaizdis, bei to įvaizdžio palaikymas knygoje apgalvotas gerai. Taip pat taikliai pavaizduota valdančiojo sluoksnio bei paprastų žmonių socialinis bei ekonominis atotrūkis.

Verdiktas

Jei jūsų neerzina seksistinės replikos, moterų objektifikacija, plokšti personažai, lėkšti dialogai, bei vaikiški blogiukai, ir jūs mėgstat gerai aprašytas veiksmo scenas, kovas su monstrais, bei netikėtus siužeto posūkius - tikrai verta perskaityt šią knygą. Mane, deja, ji erzino ir pikdė didžiąją dalį laiko, todėl antrąsyk skaityti tikrai nenorėčiau.