Kas išsigando Šliūpo?

Labai džiaugiuosi šia (pirmąja) pažintimi su Jonu Šliūpu! Jis iš tiesų buvo be galo įdomi ir įvairiapusė asmenybė ir, manau, Miglės komiksas puikiai perteikė tiek jį kaip asmenį, tiek to laiko dvasią. Komikse persipina rimti biografiniai momentai su šmaikščiomis kai kurių įvykių interpretacijomis. Įvykių, kurie, Šliūpo atveju, kartais atrodo gan šmaikštūs jau savaime. O ko vertos vien veido išraiškos! :D

Tikrai smagiai susiskaitė, buvo ir edukacija ir pramoga viename. Palietė ir mano širdį šis mielas senukas!

Tai kas gi išsigando Šliūpo? Komiksas pateikia mums įvairių pavyzdžių: nuo žmonių, tiesiog laikančių jo idėjas pavojingomis, iki areštų ir net pasikesinimo! Tačiau radikaliosios Šliūpo idėjos gasdino ne tik XX a. pradžios žmones. Nuo savęs norėčiau pridėti hipotezę, jog Šliūpo išsigando iš mūsų laikų žmonės. Aš kitaip nelabai suprantu, kodėl toks svarbus Lietuvai žmogus liko istorijos pakrašty. Gerai, jūs klausiat manęs, o tai ko gi šiuolaikiniam lietuviui bijoti Šliūpo idėjų? Evoliucijos teorija mums nebėra naujiena, lietyvubė jau seniai įsitvirtino, gyvenam savo nepriklausomoj valstybėj, turim žodžio bei (ne)tikėjimo laisvę. Kas dar?

Ogi dėdė socializmas! Nors Šliūpo interesų sfera buvo labai plati ir, anot jo strapsnio Vikipedijoje, “[s]ocialinės pažiūros eklektiškos dėl marksizmo, pozityvizmo, krikščioniškojo socializmo, etinio socializmo ir kitų filosofinių koncepcijų įtakos”, dėl Sovietų okupacijos paliktos traumos, nemažai lietuvių iki šios laiko socializmą, kominizmą ar marksizmą purvinais žodžiais. Ironiška Šliūpo atveju, nes jis pasisakė prieš Sovietų okupaciją ir buvo už laisvą Lietuvą. Bet jis ne vienas toks.

Labai įdomiai tautinių herojų tematika kalbėjo Laurynas Šedvydis, Marijam Didžgalvytė ir jų svečias - Karolis Dambrauskas podcast'e “Šakės ir Negroniai” (trečia epizodo dalis). Dambrauskas uždavė gerą klausimą - “kodėl reikia pasirinkti tokius asmenis, kurie yra mažų mažiausiai kontroversiški ir tada gulti už juos kryžium [...]?” Ir Šedvydis pamini kaip pavyzdį Oną Šimaitę. Aš iki šios podcast'o serijos nebuvau net girdėjus apie Oną Šimaitę, o ji, pasirodo, gelbėjo žydus Vilniaus gete! Praminta “pasaulio tautų teisuole!” Ar norit atspėt jos politines pažiūras?

Todėl grįžtant prie knygos pavadinimo (kuris, beje, yra tieisog puikus!) - tikiuosi su laiku nustosime bijoti Šliūpo. Norėčiau, kad apie jį būtų kalbama mokyklose, kad jis būtų minimas viešojoje erdvėje. Šis komiksas - labai gera to pradžia ir, tikiuosi, šiuo komiksu Šliūpo atradimas didžiąja tautos dalimi nepasibaigs.