Ateities žmogaus fenomenas

Nieko neturiu asmeniškai prieš Naglį, tačiau ši knyga man labai nepatiko. Ir ne tik dėl to, kad ji ne man, bet dar ir tuo, kad ji labai prastai parašyta. Žvaigždučių neduosiu jokių, nes perskaičiau per mažai, kad galėčiau objektyviai įvertinti.

Pala, o kaip gi ji atsidūrė mano rankose? Ką, nemoku skaityt aprašymų, kad suprasčiau, kad nesu tikslinė auditorija?

Užspoilinsiu, nes tai neturi nieko bendro su pačia knyga.

Aš bandau rasti būtų motyvuoti draugės sūnų skaityti daugiau knygų. Viena iš (nepasisekusių) priemonių buvo keistis knygomis. Aš jam išrenku vieną iš savo vaikiškų knygų, jis man išrenka vieną iš savų.Kaip jau minėjau, šis būdas nepasiteisino, tad pakeičiau strategiją - kas per mėnesį perskaitys daugiau knygų! Užsivedžiau mum sąsiuvinį, kur rašysim savo apžvalgas ir vertinsim žvaigždutėm. Kaip įprasta, paprašiau, kad duotų man vieną iš savo knygų. Iki šiol labai entuziastingai rinkosi ką man duot, o dabar susimąstė. Suprato, kad jo knygas perskaitau vienu prisėdimu, todėl pasistiebė aukščiau prie knygų lentynos ir paėmė šią. - Mano mama ją skaitė, - sako, tiesdamas. Atsidusau. A deal is a deal. Tačiau knyga man ant tiek nepatiko, kad nusprendžiau nebegaišt laiko.

Kodėl visgi neištvėriau ir mečiau šią knygą?

Knyga sudaryta tokiu principu: Naglis duoda patarimų tam tikra tema, o psichologas Tomas pakomentuoja iš savo profesinės perspektyvos. Atrodytų - puikus formatas, tačiau problemos slypi ties Naglio patarimais. Tiksliau - kaip jie suformuluoti.

Tam tikrus labai konkrečioms situacijoms ar konkretiems žmonėms tinkančius dalykus jis visiškai apibendrina. Vartoja nemažai nekonkrečių žodžių, kuriuos galima suprasti skirtingai. Labai dažnai trūksta paprasčiausių pavyzdžių to, ką jis turi omeny.

Pavyzdžiui

1 Skyrius - Pozityvusis aš - Kaip pačiam sukurti savo laimę? (23 psl)

“2. Išsikelti šūkį “kiekvieną dieną - mažiausiai trys laimės”. Planuoti dieną taip, kad mažiausiai tris kartus per ją pasijustum laimingas.” Ką reiškia “laimingas”, šiuo atveju? Kodėl būtent tris? Kitam gal stresą keltų toks reikalavimas. Ne geriau būtų parašyti “planuoti dieną taip, kad liktų laiko jums maloniai veiklai”?

Arba

“4. Kurti idealią kiekvieną dieną ir neprisirišti prie vakarykščių planų. Postmatricinis žmogus gali pakeisti dieną taip, kaip jis nori.” Ta prasme, atsisakyti vakarykščių planų? Tai negalima planuotis rytdienos? O tai kada planuotis dieną, kurioje tilptų trys laimės? Iš pat ryto?

Ir aš visai pamiršau - tas prakeitas žodis postmatricinis. Šioje vietoje buvo koks trečias kartas kai tas žodis pasirodo, bet psichologas Tomas jį paaiškina tik 25 puslapyje:

“Tai toks žmogus, kuris gali būti įvairus, neprisiriša prie vieno mąstymo, o, svarbiausia, jis nieko neišsirenka - jis renkasi viską. Jame egzistuoja įvarūs “aš”, pasireiškiantys skirtingais mąstymo būdais, kurie tarpusavyje gali būti nesusiję arba susieti nenuspėjamu būdu. Postmatricinis žmogus paneigia teiginį, kad žmogus gali būti vientisas, apsisprendęs, kryptingas ir kt. Jis neturi hierarchijų, nes bet kuri asmenybės dalis gali atsirasti bet kada ir bet kur. Atsirandančios asmenybės pasireiškia per įvairias veiklas, mąstymo būdus, kalbą, kt. Jos gali viena kitai prieštarauti. Apie tą patį reškinį gali galvoti skirtingais būdais.”

I mean... Gal frazė “word salad” kiek žiauroka, na, bet kas tai jei ne word salad?

Žodžiu, knyga apie tai, kaip tapti gyvenimu besidžiaugiančiu šiulaikiniu žmogumi pagal Naglio Bieranco asmeninį modelį, kas nebūtinai yra blogai - Nagliui modelis veikia - tačiau yra labai siauras požiūris į žmonių psichologinę įvairovę, mąstymo tipus ir t.t.

На посошок noriu pabičint apie knygos stiliuką. Naglis tikrai nemažai keikias, kas man asmeniškai netrukdo, bet mano sesei, pavyzdžiui, nepatiko, tai čia toks savotiškas choice. Kas mane kiek biesina, tai pirmojo skyriaus pradžioje staiga išlindęs “būti pozityviu” (19 psl.). Jei čia būtų Naglio blogas, tai viskas čiki. Jei jis taip kalba, reiškia taip reikia. Kiekvieno kalbos vartotojo asmeninis idealektas yra lygiai tiek pat legitimate kiek ir bendrinė kalba. Tačiau rašant patarimų knygą kažkaip noris tos kalbos tvarkos? Žodžiu, “būti pozityviam”, o ne “pozityviu”. Ir, svarbiausia, du kartus tam pačiam puslapy ši klaida pasikartoja.

Kas man knygoje patiko, tai nuotraukos. Labai gražios, meniškos ir įdomios.