Mūsų gyvenimo spalvos

Vuhu! Mano pirmoji knygos apžvalga po dviejų metų :D Iiiiiir pakankamai paprasta knyga.

Mūsų point of view personažas yra Arturas, kuris dirba spalvotų pieštukų fabrike. Vieną dieną fabrikas užsidaro ir netrukus visame pasaulyje dingsta spalvos.

Knygos idėja įdomi, parašyta abai lengvai ir skaitosi greitai. Siužetas taip pat vietomis nenuspėjamas, tačiau ant galo jaučiasi, jog autorius kiek paskubino rezoliuciją. Tačiau skaityti buvo įdomu - toks lengvas laiko praleidimas.

Yra vienas dalykas, kuris kiek kniso ir tai tas nuolatinis moterų ir seksualumo vaizdavimas per male gaze prizmę. Laimei nebuvo daug tokių vietų, bet jų užteko, kad pavartyčiau akis.

Ta prasme, vien tas faktas, kad mūsų protagonistas Arturas spokso pro žiūronus į savo sexy kaimynę, kuri [spoileris, bet tai gan nuspėjama] vėliau tampa jo love interest ir jie visiškai randomiškai susituokia o_o ta prasme, tiesiog, iš lempos. Jie atsiduria bažnyčioje, ji for plot reasons apsirengus baltą suknelę ir staiga Arturo nuostabai jos dukra ištraukia du žiedus, atsiranda kažkoks šventas tėvas, Arturas apsidžiaugia ir jie susituokia. O paskui visokie konservai kaltina dirbančias emancipuotas moteris dėl skyrybų statistikos :D