Die Skorpion-Frau: Liebe Und Tod In Heidelberg

Ilgai dvejojau ar verta dėti adaptuotas knygeles į Goodreads, tačiau visgi nusprendžiau, kad verta, nes tai yra puiki motyvacija skaityti knygas vokiškai!

Adaptuotos knygelės (mano žiniomis) būna dviejų rūšių - originalios istorijos, bei adaptuota klasika. Su adaptuota klasika kaip ir neprašausi, nes net jei knygelė ir netenka kalbos turtingumo, siužetas, paprastai, vis vien įtraukiantis. O štai originalios istorijos gali būti įvairios. Šios konkrečios knygelės, pavyzdžiui, yra tiesiog tragiškas. Šioje apžvalgoje bus spoilerių.

Aš neskaitau daug detektyvų, tačiau manau, jei pasakysiu, jog Die Skorpion-Frau yra vienas blogiausių detektyvų kada nors išspausdintų knygos formatu, manau smarkiai neprašausiu. Žudikas aiškus nuo pat viršelio, dar kai skaitytojas net nežino, kad kažkas bus nužudytas. Vienintėlė “intriga” - žmogžudystės motyvas, kuris taip pat buvo nuspėjamas.

Siužetas: Universiteto profesorius ateina susitikti su savo draugu restorane. Pamato jį sėdintį prie stalo su kažkokia mergina. Mergina, pamačius profesorių išeina. Profesoriaus draugas taip pat dėsto universitete. Profesorius paklausia draugo, kas čia per mergina. Tas atsako, kad ji - studentė ir, kad jis padeda jai rašyti egzamino darbą. Profesorių kamuoja bloga nuojauta dėl tos merginos.

Kodėl? Nes ji turi skorpiono tatuiruotę. Viskas. Tai yra jo nuogąstavimų priežastis. Pagalvotum, pergyvena dėl draugo, nes gal studentė juo naudojasi. Jei jie daugiau nei draugai, gali kilti skandalas, ji gali jį šantažuoti. Ne, apie tai nė žodžio. Užtat pokalbis eina apie tatuiruotę, o kai profesoriaus draugas pasako, jog skorpionas yra merginos zodiako ženklas, tai profesorius, kaip pridera tikram akademikui, pradeda pergyventi dar labiau! Skorpionai juk pavojingi!

Profesorius išvyksta į užsienį. Grįžta - draugas miręs! Nukrito nuo senos pilies sienos. Anot policijos - nelaimingas atsitikimas. Tačiau profesorius iškart įtarią merginą, kurią tada matė su savo draugu. Ją įtaria ir profesoriaus pasamdyta detektyvė. Detektyvė nueina į universitetą, kur mokosi mergina, po paskaitos ją pakalbina, pasimeta studente. Vėliau pasikviečia kartu nueit iki pilies, kur mirė tas dėstytojas, ir pradeda jos visko klausinėti. “O, girdėjau čia mirė tas dėstytojas. Įdomu ar tai buvo nelaimingas atsitikimas?” “O, girdėjau tu jį pažinojai? Kokie buvo jūsų santykiai? Ar judu buvot pora?”

Mergina susierzino ir paklausė detektyvės, ar ji kartais nedirba policijoje. Detektyvė atsako, kad ne. Bet kažkodėl, dėl man nesuprantamos priežasties, ypač kai detektyvė taip klaikiai atliko savo darbą, mergina nusprendžia papasakoti, kad taip Andreas (tas dėstytojas) padėjo jai rašyti egzamino darbą, tačiau kai jis darbą pabaigė, ji pasakė jam, kad nori skirtis, nes susirado kitą vyrą. Profesorius supyko, užšoko ant mūrinės pilies sienos (kodėl??), pavadino ją “bloga moterim” ir “moterim skorpione”, pagrasino, kad pasakys jos profesoriui apie tą darbą. Ką padarė mergina? Paėmė ir nustūmė jį nuo sienos.

O štai ir klasikinis “tu žinai per daug!”. Mergina bandė nužudyti ir detektyvę, bet atėjo žmonių burys, ir mergina dingo. Niekad jos nebematė.

Aš manau šios istorijos autorius puikiai supranta, kad parašė šūdą. Paspaudus ant jo vardo Goodreads'e, radau visą krūvą panašių adaptuotų knygelių. Ko gero žmogus turi daug užsakymų ir mažai laiko, tad tiesiog prištampavo štai tokių pigių copy-pastinių siužetų. Yra kaip yra.